Šiek tiek apie mano būrimus, jų etiką, kad kiltų mažiau klaustukų ir dvejonių ateityje:
Būrimui nuotoliniu būdu iš Jūsų prašau dviejų pagrindinių dalykų kuo naujesnės, neredaguotos nuotraukos, kurioje nebūtų pašalinių žmonių bei vardo.
Jūs paklausit – o kam? O aš atsakysiu: kadangi būrimas vyksta ne tiesioginiu būdu, man yra reikalinga užmegzti ryšį su klausėju, kurį ir užmezgu per Jūsų vardą (o kaip užduodant kortoms klausimą man į Jus kreiptis?) bei nuotrauką. Man Jūsų nuotraukų tikrai nereikia tam, kad galėčiau jas atsispausdinti, įsirėminti ir pasikabinusi virš lovos naktimis grožėtis Jūsų (taip, gražiu) veidu. Man visiškai nerūpi, kaip Jūs atrodote, ar pamiršote išsipešioti antakius, ar pasmakrėje išdygo ne itin dailus spuogas, ar dar kokia kita „nelaimė“: nuotrauka man reikalinga TIK tam, kad galėčiau su Jumis užmegzti ryšį ir atsakymai į Jūsų užduotus klausimus būtų tikslesni. TAIP PAT…
Yra žmonių, kurie bijo siųsti savo nuotraukas, nes „neaišku, ką Jūs su jomis darysit, gal užkeiksit, užkalbėsit, ar ką…“- taip, aš nieko daugiau per dienas neveikiu, tik sėdžiu, žiūriu į visiškai man nepažįstamų žmonių nuotraukas ir bandau juos užkalbėti.
Konfidencialumas. Dėl šio dalyko taip pat neturėtumėte jaudintis: į Jūsų asmeninę informaciją, kurią man pateikiate būrimui, negali kištis niekas. Niekas nemato Jūsų nuotraukos, niekas nežino Jūsų vardo, o būrimą, kai išsiaiškiname viską iki galo, ištrinu. Nes man paprasčiausiai jo nereikia. Jis lieka TIK pas Jus.
Gėda. Yra klientų, kuriems gėda pasisakyti savo problemą, kurią jie norėtų išgvildenti būrime. Čia, vėlgi, turiu pasakyti – apsispręskite, kas Jums svarbiau, ar tą problemą išspręsti, ar nešiotis savyje ir taip pamažu save kamuoti. Man Jūsų problemos rūpi kaip būrėjai, tačiau į asmeniškumus aš nesileidžiu ir Jums tikrai neturėtų būti dėl to gėda – aš esu tarpininkas, kuris nori Jums padėti, o ne smalsus kaimynas, norintis kuo daugiau iš Jūsų išpešti, kad galėtų skleisti gandus.
Būrėjos nori viską iškamantinėti? Ne. Užduodami savo klausimą Jūs neturite visko nupasakoti nuo pradžios iki galo, tam tereikia užduoti esminį, konkrečiai suformuluotą klausimą, kurį ir nagrinėsime visos analizės metu.
JEI NESPĖJU: tai, manau, yra labai žmogiška. Šis darbas neturi tikslaus grafiko, todėl niekuomet negaliu tiksliai žinoti, kada baigsiu vieną būrimą ir galėsiu pereiti prie kito. Kartais reikia ir pailsėti, pravėdinti galvą, o kartais kortos tiesiog „nekrenta“. Tokiu atveju pranešu, kad atsakymas vėluos, labai tikiuosi supratingumo iš Jūsų pusės.
JŪS GYVENATE UŽSIENYJE: jei neturite lietuviškos banko kortelės, tai jau sunkesnis atvejis. Būčiau labai dėkinga, jei tuomet „suveiktumėte“ būdą atsiskaityti per draugus ar artimuosius, nes paypal, deja deja, tačiau nesinaudoju.
AŠ JUS IGNORUOJU: taip, kartais taip būna – jei gaunu daug laiškų, kai kurie man pasimeta, aš jų nespėju atsakyti ar nepamatau… todėl nebijokite man apie save priminti, man retkarčiais taip tikrai išeina netyčia.
NELEGALĖ? Ne, aš nesu nedoras žmogus, kortų metimas yra mano oficialus darbas, už kurį, kad ir kaip bebūtų skaudu, tenka mokėti mokesčius.
KLAUSKITE: po būrimo visuomet laukiu Jūsų pastabų, kilusių neaiškumų bei papildomų klausimų, todėl pasinaudokite tuo, klauskite ir domėkitės.