Kaip suprasti, kad santykiuose BĖDA?
Svarbu žinoti, kad kiekvienas esame skirtingas žmogus, su skirtingais poreikiais, skirtingu požiūriu į pasaulį. Skiriamės netgi iki absurdiškų detalių, todėl visa tai, ką rašysiu žemiau, yra bendros tendencijos, kurios nebūtinai atitiks Jūsų situaciją, galbūt visa tai suvoksite priešingai, ir jei Jums tai leidžia jaustis gerai ir netrukdo, tuomet pergyventi, žinoma, ir bėgti pasirašinėti skyrybų dokumentų, nereikės.
Vienas iš svarbiausių dalykų, siejantis du bendrą gyvenimą ketinančius kurti žmones, be abejo, yra ryšys. Ir aš čia nekalbu apie tą paviršutinišką ryšį, kuomet mėginama susieti bet kokį patinkančio žmogaus pomėgį su savuoju ar atrasti kažkokių bendrų veiklų ar temų pokalbiams, kurios sietų. Ne. Ryšys, apie kurį kalbu aš, nėra su niekuo sulyginamas ir jo apibūdinti tiesiog neįmanoma. Jūs tiesiog jį jaučiate. Siekiant, kad partnerystė būtų perspektyvi, pirmoji taisyklė būtų lygiaverčiai santykiai.
Todėl tas ryšys, be abejo, turi būti bendras. Jei vienas žmogus bus stipriai atsidavęs santykiams, o antrasis į viską žvelgs paviršutiniškai, be abejo, aišku, jog tie santykiai nei bus kokybiški, nei bus laimingi – vienas žmogus neš tą savo noru užsikrautą naštą ant savo pečių, kai, tuo tarpu, antrasis ne tik kad nesijaus dėkingas, bet dar ir abejos, ar yra su tinkamu žmogumi. Taigi, kai imate jausti, kad Jums santykiai svarbesni nei antrajai pusei, kai jaučiate, kad Jūsų pastangos dedamos didelės, tačiau nesulaukia nuoširdaus įvertinimo bei atgalinio atsako, kuomet jaučiate, kad tas ryšys nėra bendras, yra verta susimąstyti, ar tie santykiai iš tiesų yra verti tokio didelio darbo? Ar Jūsų bus pasigesta, kai tą naštą nusimesite ir užversite duris?
Kad ir kokie nereikšmingi, kad ir kokie paprasti… Bet ar judu vis dar sieja pokalbiai? Ar galite bendrauti kad ir visą naktį ir vis tiek neišsemti visų temų? Ar galite atverti savo širdį žinodami, kad ir Jums ji bus atverta? Ar planuojate tolimiems metams? Jei Jūsų pokalbiai apsiriboja „Nupirk pieno“ ir panašiais kasdieniais buitiniais ir būtinais „pasišnekėjimais“, vertėtų atidžiau pažvelgti į savųjų santykių kokybę – kodėl tas žmogus, su kuriuo planuojate savo gyvenimą, neturi Jums ką pasakyti?
Vietoje to, kad abu kartu kiltumėte aukštyn ir tobulėjate, vienas kitą smukdote. Tai vienas svarbiausių ženklų, kuris rodo, kiek tie santykiai yra perspektyvūs, kiek juose, būdami drauge pasieksite ar nepasieksite. Jei žmonės yra laimingi ir vienas kitą myli nuoširdžiai, jie palaiko vienas kito sprendimus, svajones, žingsnius priekin, juos remia, motyvuoja, ko pasekoje abu būna pasitikintys savimi. Jei jaučiate, kad nesulaukiate palaikymo iš savo antrosios pusės, o dar ir sulaukiate dažnų priekaištų, priekabių, psichologinės manipuliacijos, žeminimo… Atsakykite sau, ar būdami su tuo žmogumi Jūs tapsite laiminga, savimi pasitikinčia asmenybe? Ar pakilsite su tuo žmogumi aukščiau, nei, galbūt, pakiltumėte be jo?
Nuolatiniai, nesibaigiantys ginčai ir konfliktai. Jų būna visuose namuose ir visuose santykiuose. Bet bėdą nujausti galima tuomet, kai tie konfliktai, paprasčiausiai, neturi pabaigos. Jei ginčijatės kiekvieną dieną ir net išsprendus konfliktinę situaciją ji netrukus ir vėl pasikartoja, ir Jūs tame užburtame pykčio rate sukatės jau ilgą laiką vos sugebėdami atsikvėpti, svarbu pamąstyti, ar vieną dieną tiesiog vienas iš Jūsų nuo to nepervargs ir nenuspręs iš to rato pasprukti kitais keliais.
Akys veda ne ten, kur reikia. Nebūtinai taip iš karto kategoriškai – pasigrožėti svetimu žavingu žmogumi nėra taip blogai. Tačiau jei vienas Jūsų imate jausti, kad, paprasčiausiai, trūksta dėmesio, trūksta šilumos, supratimo ir nejučia aplanko mintys jo paieškoti kitur – tai JAU bėda.
Žinoma, tai tik keletas ženklų, jų gali būti ir daugiau. Tačiau juos visus tikrai galima sutvarkyti ir išspręsti. Tereikia ABIEMS nuoširdžiai to norėti. Bet jei esamas spragas tvarkyti ir taisyti nori ir pasiryžta tik viena pusė – tai dar viena BĖDA.
Mylėkite ir saugokite vieni kitus, o to, kas sugedo, neskubėkite išmesti – iš pradžių įsitikinkite, kad taisysite ne vieni.