Kaip rasti TIKRĄ meilę.
Visų pirma, svarbu yra suprasti, kad mes JAU esame MEILĖ. Gimdami į pasaulį neatsinešame jokių nuoskaudų ar kritikos. Mes neteisiame kitų – mes esame nuogi prieš pasaulį, natūralūs, turėdami savo prigimtinius poreikius ir, tikrai, nė nesusimąstydami, kad, pavyzdžiui, esame šiam pasauliui netinkami ar nesutverti meilei.
Prie mūsų mąstymo augimo bei vystymosi, žinoma, stipriai prisideda mus supanti aplinka. Tai artimieji mus išmoko vertinti tiek pačią aplinką, tiek kitus žmones. Tokiu būdu suvokimas apie meilę yra savotiškai perduodamas iš kartos į kartą. Pamažu mes imame pastebėti savuosius minusus, esame teisiami už netinkamą, kitų atžvilgiu, elgesį, už netinkamai išreikštas emocijas ar jausmus. Tad, siekdami pritapti prie visų, mes pamažu mokomės mylėti, priimame sukurtas taisykles ir stengiamės prie jų prisitaikyti, kad būtume tokie, kaip visi, kad mylėtume taip pat – kaip visi.
Mes prarandame tikėjimą, kad meilė JAU yra mumyse, kokią mes ir atsinešėme gimdami. Mes imame manyti, kad meilę reikia užsitarnauti, gauti iš aplinkos, kad mes jos neturime. Tad, ilgainiui, imame ieškoti „TO“ žmogaus, kuris tuštumą mumyse panaikintų, kuris kompensuotų mūsų ydas, kuris netikėjimą meile paverstų, mūsų akimis, tikra meile. Laukdami tokio žmogaus mes tik dar labiau save nuvertiname, kyla klausimas – ką aš darau blogai? Gal aš per daug…. gal aš per dažnai.. gal aš netinkamai…. kažką darau? Gal, galų gale, aš nesu sutvertas meilei? Gal manęs neįmanoma įsimylėti, nes esu, tiesiog, per prastas žmogus?
Tokiu būdu mes dedame neteisingą žingsnį kurdami santykius – mes tikime, kad meilė yra ne mumyse, o už mūsų esybės ribų. Kad ji turi ateiti iš kažkur, iš aplinkos, iš kosmoso, iš kito žmogaus.
Pradėję kurti santykius, pradžioje mėginame prisitaikyti prie antrosios pusės poreikių bei norų, tad tai taip pat tarsi taisyklių išklausymas ir siekis jas įgyvendinti – nes mes taip išmokome dar būdami vaikais. Pavyzdžiui, sutinkate vyrą, kuris nenori bendrauti žinutėmis, o tik skambučiais, mat jo praeityje buvusi partnerė jį varė iš proto nuolatinių žinučių gausa. Jūs stengiatės netapti tokia pačia ir susikuriate naujas taisykles ar principus, pavyzdžiui, nerašyti jam, arba rašyti tik tada, kai jis parašo pirmas.
Žinoma, savas taisykles mes taip pat esame linkę, net nesusimąstydami, parodyti. Taip yra dėl to, kad mes vis dar tikime, jog meilės nėra – meilę reikia sukurti.
Tačiau, iš tiesų, moteris nenori tokio vyro, kuris atsisakytų savęs siekdamas pritapti prie jos. Kaip ir vyras nenori tokios moters, kuri turėtų tapti kažkuo kitu tik tam, kad jai pavyktų išlaikyti jo dėmesį.
Šiuos įsitikinimus galima labai paprastai pakeisti. Tereikia prisiminti ir tikėti, jog jau gimdami mes buvome meile – patys iš savęs, ir tos meilės atimti negali niekas. Ją galima tik atgaivinti ir sustiprinti. Prie ko čia linkstama? Ogi, prie elementarios, visų žinomos, tačiau dažnai nepaisomos taisyklės – norėdami jausti kito meilę, visų pirma, privalote mylėti save bei priimti save tokiais, kokiais esate.
Meilės atskleidimas reikalauja priėmimo – savęs priėmimo. Susitaikymo tiek su praeitimi, nors ji ir nebuvo maloni – juk susitaikymas su faktu nereiškia, jog privalote tai pamėgti. Jūs tiesiog tai priimate, ir gyvenate toliau. Susitaikymas su viskuo yra savęs priėmimas esamu momentu, kad ir ne pačioje gražiausioje formoje esate, kad ir ne geriausiai jaučiatės – nesvarbu. Priimti save yra išmokti savęs nebeteisti ir išmokti priimti savo paties meilę, kad vėliau galėtumėte iš tiesų ta meile pasidalinti su kitais. Išmokę save nuoširdžiai mylėti, Jūs sustabdysite ratą, kuriame vis pasirodydavo Jums netinkantys žmonės, su kuriais meilės atskleisti taip ir nepavyko. Žmogus, kuris savęs nemyli, save teisia ir kritikuoja, pritrauks tik tokį žmogų, kuris taip pat jį teis, kritikuos ir nevertins. Mylėdami save, Jūs sulauksite lygiai tokio paties – mylinčio, nuoširdaus ir atlaidaus žmogaus, kuris priims Jus su visais Jūsų trūkumais, kurie Jums jau nebeatrodys nei tokie dideli, nei tokie svarbūs.
Mylėkite SAVE, ir būsite mylimi.