Kaip žinia, kvailiais mėgstame pavadinti kitus, kuomet esame supykę ir nusivylę. Kvailys skiriamas tam žmogui, kuris, pagal mus, neatitinka mūsų norimų standartų, kuris netinkamai padaro tai, ką mes, manome, galėtume atlikti tinkamai. Galų gale, kvailiu gali tapti bet kuris žmogus bet kurio kito žmogaus akyse. Kvailį mes linkę priimti kaip neigiamą pavadinimą, gal netgi įvertinimą. Bet Taro kortose kvailys atsiskleidžia iš visai kitos pusės, ir, žinote, ką, aš labai mielai būčiau tuo kvailiu. O gal ir esu.
Kvailį Taro kortose matome kaip į tuštumą, į nežinią žengiantį žmogų. Kvailys, iš esmės, lyties nelabai ir turi – jis tiesiog atstovauja klausiantįjį, kartais – pačias situacijas, kartais tai tiesiog įvykių, charakterio, nusiteikimo apibūdinimas, tad griežtai jokiai lyčiai kvailio priskirti nevertėtų. Kvailys eina vienas, jį lydi tik mažas šunelis. Su savimi kvailys nešas tik miniatiūrinį krepšelį.
Bet nors po jo kojomis laukia bedugnė, nors jis neturi jokio „kapitalo“, jokio pagrindo visomis prasmėmis, kvailys eina laimingas, pasitikintis. Kvailys yra pozityvus. Kodėl? Kvailio korta atstovauja naivumą, jaunatvišką tikėjimą ir pasitikėjimą, ryžtą, valią, žinojimą, jog vis tiek turi pasisekti – vis tiek po jo kojomis bedugnė neišliks, jam dedant naują žingsnį, jis tvirtai pajaus žemę. Tai galime prilyginti sudėtingoms, dažnai daugeliui baimę keliančioms situacijoms – baimė pradėti kažką naujo, ar tai bebūtų verslas, ar talentų atskleidimas, ar iš niekur nieko, tiesiog staiga, kilęs noras kurti šeimą, ar, galų gale, visiškai pakeisti savo prieš tai nusistatytą kryptį.
Kvailys nebijo, nes pasitiki savimi pakankamai, ir tas pasitikėjimas leidžia po kojomis atsirasti naujai žemei, tad jis žemyn nesmenga. Jis smigtų, jei bijotų. Kvailį palydi saulė – šviesos, sėkmės simbolis. Ji dar kartą primena, jog savimi pasitikintį žmogų lydi sėkmė. Svarbu nepamiršti ir to, jog kvailys nesiekia kitiems užkrauti savo rūpesčių, jis nebijo eiti, praktiškai, vienas. Savo rankoje jis nešasi gėlę – tai rodo, jog jis sugeba džiaugtis ir paprastais, kad ir pačiais smulkiausiais dalykais. Jis artimas gamtai, jis paprastas, bet jis laimingas. Kvailys dažniausiai pažymi naują pradžią, naujus, rizikingus, tačiau sėkmingus pokyčius. Tad kodėl kvailys yra blogas? Galbūt ir mums iš jo reikėtų šio bei to pasimokyti?
Yra buvę ir kurioziškų situacijų, kuomet aš, nieko blogo nenorėdama, analizėje įterpiau frazę… „Jūs man krentate kaip kvailys“… Žinoma, už tokius žodžius galima supykti, ir net labai, bet, žinokite, tas kvailys yra protingesnis ir už daugelį save protingais laikančių žmonių. Nes kvailys siekia būti laimingas. Ir kvailys nebijo rizikuoti atsidurdamas ant bedugnės krašto, kad tokiu taptų. Linkiu kiekvienam bent šiek tiek pasimokyti iš kvailio ir nebijoti tų pokyčių, kurių norite, bet vengiate.