Ilgai galvojau, kaip save pristatyti, kad nebūtų nei banalu, nei nenatūraliai perspausta.
Galiausiai, nusprendžiau, jog teisingiausia tiesiog rašyti viską paprastai, be jokių išvedžiojimų. Šventoji dvasia iš dangaus, deja, nenusileido, ir patepimo jokio man nesuteikė. Visada buvau paprastas, normalus žmogus, galbūt kiek keistoko būdo, bet mistika, ezoterika man tiesiog tebuvo tai, kas yra įdomu, tai, kuo nebuvau pilnai įsitikinusi. Savyje nuolat laikiau ir tą skepticizmo jausmą, stengiaus į visa tai žiūrėti kiek įmanoma objektyviau, ir, pasakysiu nuoširdžiai, niekuomet iki tol nesu buvusi pas būrėją. Tai kas atsitiko?
Būrimai, didelė trauka ezoterikai atsiranda dažniausiai dėl keleto skirtingų įvykių. Dažnai tai būna, kaip sakoma, paveldėta. Būna atvejų, kuomet žmonės patiria būseną, kuri skiria juos per Marytės plauką nuo mirties, o kitų jausmus ir pasaulio suvokimą iš esmės pakeičia ir sudrebina netikėti, skaudūs įvykiai ir nelaimės. Priskirčiau save trečiajai pozicijai. Domėtis ezoterika pradėjau nuo tos akimirkos, kai tapau oficialia našle, būdama vos 22 – ejų.
Pasakysiu atvirai, net pamenu tą akimirką, kuomet pasaulis ir mano smegenys apsivertė aukštyn kojomis. Nuo tos dienos mano mąstymas, mano požiūris į pasaulį ir žmones pasikeitė kardinaliai. Žinau, jokie bepročiai nepripažįsta, kad yra išprotėję, iki šiol nepripažįstu ir aš, nors ilgą laiką mane pažinoję žmonės tuomet manė priešingai. Iki kol priprato, ir iki kol apsilankymas pas mane svečiuose geriant kavą tarp šūsnio kortų, žvakių ir kitų ezoterinių „instrumentų“ tapo ne keistenybe, o, tiesiog, norma.
Iš pradžių į savo kelio ezoterikoje paieškas leidausi savarankiškai, domėjausi daugeliu sričių. Pirmoji, mane labiausiai sužavėjusi, buvo chiromantija. Perskaičiau begales knygų, ištyrinėjau begales delnų, tačiau kortos visgi, „prilipo“ labiau, ir taip nebeatlipo. Nusprendusi, kad savarankiško mokslo yra ne gana siekiant tobulėti, žinių ėmiau semtis iš šios srities profesionalų. Nemažai naudingų patarimų gavau iš Lietuvoje dirbančių tarologų, tačiau didžiąją dalį žinių bei patirties pavyko sukaupti iš Vakaruose neblogai žinomų šios srities atstovų. Po keleto metų baigiau ezoterikos mokyklą, įgijau vadinamąjį ezoteriko bakalauro diplomą, baigiau įvairius tarologijos kursus, tarologijos profesinės kvalifikacijos seminarus, vedžiau tarologijos paskaitas.
Mokiausi daug ir tai palaipsniui tapo mano aistra. Būrimus atlikdavau nemokamai gana ilgą laiko tarpą, tad norinčiųjų buvo begalės. Galbūt todėl pačioje pradžioje jau buvo nemažas ratas žmonių, kurie žinojo, kas yra „Vajezau buria“ nuotolinio būrimo projektas. Taip pamažu išsivystė mano rimtesni žingsniai to link, tai tapo mano oficialia veikla. Toliau besimokydama ir praktikuodama tarologiją bei palaikydama stiprius ryšius su savo mokytojais, ėmiau plėsti akiratį ir pamažu siūlyti savo paslaugas dar platesniam žmonių ratui neapsiribojant tik lietuviška auditorija. Rašiau įvairius ezoterinius straipsnius, kuriuos talpino kai kurie ezoterinio pobūdžio portalai, toliau aktyviai dalyvavau ezoterikoje ir visa tai darau iki šiol. Kuo mano paslaugos skiriasi nuo kitų?
Galbūt šiek tiek laisvesniu požiūriu. Nesiremiu į griežtus ezoterinius rėmus ir į rimtas slavų tradicijas šiais klausimais, daugiau esu linkusi prie Vakarų šalių tarologų požiūrio į šį darbą. Nelaikau savęs visiškai „pasinešusia“, tiesiog, paprasčiausiai, myliu tai, ką darau. Nesistengiu kiekvieno keistesnio įvykio iš karto aiškinti kaip magijos apraiška ir pernelyg mistifikuoti. Galbūt kiti tarologai ir pyksta už tokį „per laisvą“ požiūrį, tačiau jis tiesiog padeda gyventi lengviau, neapsikraunant kartais, manau, ir bereikalingais įsitikinimais.
Visgi, tarologija yra mano aistra, kurią aš priimu kaip savotišką meną, kaip pagalbą ir kelrodį, kaip būdą pamatyti daugiau, kaip raktą, kuris atrakina mūsų tolimiausias sielos spynas ir leidžia išvysti visai kitą pasaulį.